Sveikiname 7c klasės mokinę Ievą Barysaitę, užėmusią I – ąją vietą A. Baranausko ir A. Vienuolio memorialinio muziejaus surengtame Antano Vienuolio legendų konkurse „Nuo to laiko daug amžių praėjo…“ (Antanas Vienuolis)“, kuris buvo skirtas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų 5–10 klasių mokiniams.
Mokinei konkursui ruoštis padėjo lietuvių kalbos mokytoja Dalia Dabušinskienė. Dėkojame.
Pateikiame keletą Ievos atsakymų į pateiktus konkurso klausimus.
Kuo ypatinga Medvėgalio pilis? Atsakykite remdamiesi tekstu.
Visų pirma, Medvėgalio pilis yra ypatinga savo paslaptinga, sunkiai pasiekiama vieta. Atrodo, kad ji čia pat, bet ,,jei neprigersi giliuose grioviuose, nenugarmėsi pelkių akivaruose, tai, prisikasęs kalno, tikrai galą gausi vilkaduobėse”. ,,Iš tolo piliakalnis atrodė riteriams kaip visai negyvenama sala su užburta pilim”. Savo išvaizda ji priminė pasakose skaitytus valdovų rūmus: ,,Žiūrėjo riteriai į piliakalnį ir į pilį, gėrėjos ir negalėjo atsigrožėti. Ypač jų dėmesį kreipė aukštas pilies kuoras, kuris iš tolo atrodė jiems it ant viso piliakalnio uždėta karūna”. Be to, šios pilies gyventojai pirmą kartą nugalėti čekų karaliaus Jono kariuomenės, antrą kartą sugebėjo ne tik atsilaikyti, nesileisti sunaikinami, bet ir atkeršijo kryžiuočiams: ,,Paimtą į nelaisvę komturą Markvardą Košau visų pajuokai pasodino ant to paties meškos kailiais apsiūto eržilo, užvedė ant Medvėgalio ir, (…), sudegino ant laužo.”
Su kokia pasaka galima sieti legendą ,,Medvėgalio pilis“? Panašumus įvardykite.
Mano manymu, ši legenda panaši į lietuvių liaudies pasaką ,,Eglė žalčių karalienė”. Nužudytasis pilies gynėjas buvo vardu Žilvinas. ,,Perkūnas apkarūnavęs Žilvino dvasią gintaro karūna ir apgyvendinęs ją jūros dugne atstatytuose Jūratės rūmuose”. Pasakoje Žilvinas taip pat buvo Baltijos dvasia, gyveno nuostabiuose gintaro rūmuose jūros dugne. Legendoje Žilvino mylimoji Audronė, tapusi vaidilute, ,,didelėms bangoms siaučiant, prisiartindavo prie pat jūros, šaukdavo Žilvino dvasią”. Pasakoje Eglei su vaikais išėjus į tėviškę aplankyti artimųjų, Žilvinas irgi grįžus prie jūros liepė jį kviesti vardu. Išdavus jauniausiajai dukrelei vyro ir tėvo vardą, Eglės broliai Žilviną užkapojo dalgiais (,,Dalgiais broliai pikti užkapojo mane”). Legendoje kryžiuočių ,,ginklanešiai išmušė jam (Žilvinui) iš rankų ginklą ir jį patį sukapojo kalavijais”.
Kokios žmogaus ydos, silpnybės smerkiamos Antano Vienuolio legendose ir padavimuose? Atsakymą pagrįskite konkrečiais pavyzdžiais iš kūrinių.
Begalinis godumas, turto geidimas pražudo kryžiuočius legendoje ,,Naglio kalno lobiai”.
Turtai laimės žmogui neatneša legendoje ,,Užkeikti vienuoliai’’. Čia prieš Dievą nusideda godūs vienuoliai, ,,pralieję nekaltą savo brolių kraują ir pamilę auksą labiau už savo artimą”.
Pasitikėjimas svetimtaučiu, užkariautosios šalies įkaitu legendoje ,,Šventvartė”. Magistras tikėjo, kad graži jauna vaidilutė Vida nuves jį į Vorutą, be to nugarą atsuka ir daugybę metų augintas ir krikščioniška dvasia auklėtas buvęs pagonis Algis.
Liaudies išmintis byloja, kad žodis žvirbliu išlekia, jaučiu sugrįžta. Šią tiesą patvitina legenda ,,Platelių ežero paslaptis”. Grafaitei Zifrinai lengva ranka davus pažadą ištekėti už to, kuris iš ežero dugno ištrauks jos deimanto šukas, o po to nė nesusimąsčius ištarus lyg ir nuosprendį laimėjusiajam Gervazui: ,,Mirk!”, jos ir Gervazo motinos gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom. Gervazo motina, plakama rykštėmis, miršta, o grafaitei pradeda vaidentis, girdi skenduolio balsą.
Įvardykite tris dalykus, ko Antano Vienuolio legendos ir padavimai gali pamokyti XXI amžiuje. Argumentuokite, kodėl tai svarbu mūsų dienų jaunimui.
Legendos gali pamokyti, kad reikia mylėti savo tėvynę, neiti į kompromisus su savo sąžine, nesitarti su priešais. XXI amžiuje žmonės negerbia, nemyli savo tėvynės, dėl naudos, turtų išduoda savo vertybes, įsitikinimus.
Dažnai tenka girdėti draugų pasakymą: ,,Čia nieko baisaus, ką aš čia tokio pasakiau”. Mes nebesugebame įvertinti ir suprasti, kad ne laiku ir ne vietoje pasakytas žodis gali įžeisti, pažeminti.
Netapti savo tėvynės išdavikais. Labai patiko legendoje ,,Gražuolės Lalos kalnas” pasakyta mintis: ,,Geriau einant pirmyn mirti, negu, priešams nugarą atgręžus, sveikam pasprukti”.
Kaip ir kryžiuočių kariai mūsų jaunimas nori labai gerai ir turtingai gyventi. Tik mažuma supranta, kad pirmiausia reikia gerai mokytis, siekti išsilavinimo, o tik po to gero atlyginimo.
,,Norėčiau būti panašus į…“. Baikite šią mintį, įrašydami vieną iš legendų personažų. Argumentuokite šį pasirinkimą 4-5 sakiniais.
Norėčiau būti panaši į Lalą, nes ji yra labai graži ir protinga. Taip pat narsi, sugebanti įtikinti, pasiekianti užsibrėžto tikslo. Ji puiki kalbėtoja, oratorė. Ypač todėl, kad ji pasitiki savimi, žino savo vertę, yra išdidi.
Pirmojoje, 5–8 klasių grupėje, pasirodė 15 dalyvių. Septynių narių komisijai nebuvo lengva išrinkti pačius geriausius, raiškingiausius, nes kiekvienas savaip įdomus, žaismingas, kiekvieno pasakytas žodis suvirpina širdį. Pasitarusi komisija nusprendė III vietą skirti Aistei Kundrotaitei iš Panemunės pagr. mokyklos, Gretai Navickaitei, besimokančiai Šaltinių pagr. mokykloje, bei Rugilei Čiginskaitei, atstovavusiai „Volungės“ pagr. mokyklą. II vieta dalinosi Ričardas Žėkas iš Šaltinių pagr. mokyklos bei Arminas Mikalauskas iš Dainavos pagr. mokyklos. O vasario 6 d. važiuos į Vilniaus raj. Pašilių „Šilo“ gimnaziją ir Alytaus miestui atstovaus Kamilė Rekutė iš Dzūkijos pagr. mokyklos. Jai komisija vienbalsiai skyrė I–ąją vietą.
Švari kalba 