Atsargiai svajokime – svajonės pildosi

Su šeima lankėmės Vilniuje ir visi sugalvoję norus sukomės ant stebuklingos plytelės, esančios šalia Katedros. Elzė tąkart savo svajonės neišdavė.

Praėjo gera savaitė. Vedu ryte mažąją į darželį ir ji tokia susirūpinusi, tokia susirūpinusi, rodos, tuoj pravirks. Klausiu, kas gi nutiko. Ji dar labiau susigraudina ir besišluostydama ašaras sako:

– Aš dėl tos svajonės… Mama, o kas bus, kai man sparnai išaugs? Kaip aš miegosiu, kaip apsirengsiu, kaip gyvensiu?“

Apie inovacijas ir senovę

Elzė:
– Mama, o kai tu buvai maža, tai turėjai planšetę?
Mama:
– Ne, nebuvo tokių dalykų.
Elzė:
– Žinau… Tu tada gimei gilioje senovėje.

Apie svajones

– Elze, tu tvarkaisi savo žaislus ar miegi?

– Svajoju…

Ugdymas karjerai

Namuose ugdymo karjerai valandėlė.
Mama:
– Marijau, kuo norėsi būti užaugęs?
– Nežinau…
Elzė:
– Princu. 
Marijus:
– Nusišneki.
Elzė:
– Na, gerai – policininku.

Princesė

Elzė prisistato pobūvio metu vienam svečiui: „Mano vardas – Elzė, bet gali vadinti princese.“

Apie Kalėdų senelius

– Elze, kur gyvena Kalėdų senelis?
– Šiaurės pašvaistėje.
– O ką jis veikia vasarą?
– Ką ką – aišku, kad miega.

Penkeri

Beskanaudama vakaro arbatą, pasidžiaugiu, kad ryte Elzytei jau bus penkeri metukai. Marijus tuoj pat priduria:
– Ir turėsi jau nuo rytojaus pati apsirengti, susitvarkyti žaislus ir pasikloti lovą.
Elzė nustemba ir pasitikslina:
– Kodėl? Juk tu rytoj dar nemirsi…